Kiekvienas, dirbantis su naujų projektų vertinimu ir atranka, žino, koks sudėtingas gali būti šis procesas. Dažnai susiduriama su sąrašu idėjų, kurios skiriasi savo mastu, sudėtingumu ar inovatyvumu. Kuri iš jų bus sėkminga, o kuri — nesėkmė? Šis straipsnis skirtas padėti atrinkti tinkamus metodus, leidžiančius priimti geresnius sprendimus, siekiant užtikrinti efektyvesnį inovacijų diegimą.
Kodėl svarbu turėti tinkamą projektų atrankos procesą?
Projektų atrankos procesas nėra vien tik formalumas. Tinkamai parinkti sprendimų priėmimo metodai gali padėti išvengti brangių klaidų ir neteisingų pasirinkimų. Pavyzdžiui, įmonės, kurios remiasi vienu sprendimų priėmėju, dažnai susiduria su ribotu požiūriu, o balsavimo metodas gali būti nepakankamai detalus ir atsižvelgti į projektų skirtumus. Todėl labai svarbu apgalvotai pasirinkti sprendimų priėmimo metodiką.
Pagrindiniai metodai ir jų privalumai
1. Rangavimo metodas:
Rangavimas yra vienas efektyviausių projektų atrankos būdų. Šis metodas leidžia kiekvienam komandos nariui sudėlioti projektus pagal jų prioritetus. Surinkus rezultatus, galima pasirinkti tuos projektus, kurie užima aukščiausias pozicijas. Rangavimas ypač naudingas mažoms komandoms arba kai projektų skaičius yra didelis, o biudžetas ribotas. Tyrimai rodo, kad šis metodas gali pagerinti atrankos tikslumą net iki 20 %, palyginti su balsavimu.
2. Balsavimas:
Šis metodas tinka, kai sprendimus priima didelės grupės žmonių, pavyzdžiui, viešosios politikos formuotojai ar platformos, renkančios idėjas iš bendruomenės. Tačiau balsavimas dažnai trūksta detalumo, nes taip priimami tik „taip” arba „ne” sprendimai.
3. Balų skyrimas:
Šis metodas naudojamas, kai projektai yra panašūs ir reikia detalios analizės. Pavyzdžiui, įmonės, kurios kiekvienais metais vertina ribotą skaičių projektų (pvz., 20–30), dažnai naudoja balų skyrimą, kad įvertintų kiekvieno projekto potencialą.
4. Individualūs portfeliai:
Platformos, leidžiančios komandos nariams sukurti savo virtualius projektų portfelius, suteikia išsamesnius duomenis apie komandų nuomones. Nors tai brangu ir sudėtinga įgyvendinti, toks metodas gali būti efektyvesnis nei rangavimas.
Dažniausiai daromos klaidos atrenkant projektus
- Pernelyg griežtas biudžeto apribojimas: Ribotas biudžetas reikalauja kruopštaus metodų pasirinkimo. Rangavimo metodas čia dažnai yra geriausias pasirinkimas.
- Nepakankamas žinių pasiskirstymas: Jei komandos nariai neturi pakankamai žinių apie visus projektus, geriau rinktis paprastesnius metodus, pvz., balsavimą ar rangavimą.
- Per didelis tikėjimas ekspertais: Nors ekspertai gali suteikti vertingų įžvalgų, jų sprendimai dažnai apsiriboja jau žinomais dalykais, todėl gali būti praleistos naujos ir rizikingesnės idėjos.
Kaip išsirinkti tinkamą metodą?
Tinkamo metodo pasirinkimas priklauso nuo daugybės veiksnių:
- Komandos dydžio: Mažos komandos dažniau pasieks geresnių rezultatų naudodamos rangavimo metodą.
- Projektų skaičiaus: Daugiau projektų reikalauja metodų, leidžiančių užtikrinti tikslesnę analizę (pvz., balų skyrimo ar rangavimo).
- Biudžeto dydžio: Ribotas biudžetas verčia kruopščiau atrinkti projektus, todėl geriau rinktis metodus, kurie suteikia detalų prioritetų sąrašą.
Diskusija: koks metodas tinka jūsų įmonei?
Ar jūsų įmonė dažniau susiduria su mažomis komandomis, ar dirbate su dideliais projektų sąrašais? Ar jūs labiau linkę pasikliauti ekspertų nuomonėmis, ar mėgstate įtraukti platesnę auditoriją? Pasidalinkite savo patirtimi ir atraskime, kuris metodas jums labiausiai tinka.
Pabaiga: pagrindiniai patarimai
Atrinkdami projektus, apsvarstykite šiuos patarimus:
- Rangavimas yra universaliausias metodas, kuris gali pagerinti jūsų sprendimų kokybę.
- Balų skyrimas yra naudingas, kai projektai yra palyginti vienodi.
- Balsavimas tinkamas, kai reikia įtraukti daug dalyvių, tačiau tai gali būti mažiau tikslu.
Tinkamo metodo pasirinkimas gali padėti pagerinti jūsų inovacijų sėkmės rodiklius. Pritaikykite šiuos patarimus savo organizacijoje ir pastebėsite rezultatus!