Vilniaus širdyje įsikūrusi Dievo Gailestingumo šventovė yra vienas didžiausių sostinės tikinčiųjų traukos centrų. Čia plūsta ir piligrimai iš viso pasaulio, trokštantys atsigaivinti prie Gailestingojo Jėzaus širdies, iš kurios srūva malonių versmės. Šventovės centre virš altoriaus yra iškeltas originalus dail.E.Kazimirovskio tapytas stebuklingasis Gailestingojo Jėzaus paveikslas. 2018.03.29-2018.04.08 dienomis švenčiama Dievo Gailestingumo savaitė. Visą Gailestingumo savaitę vilniečiai ir miesto svečiai ypač kviečiami atvykti į visą parą atvirą Dievo Gailestingumo šventovę (Dominikonų g. 12) ir pasimelsti. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tvarkos ir ramybės palaikymo šventėje.




Tarptautinė Baltijos juvelyrikos paroda "Amber Trip"

Kaip ir kasmet pavasarį į Vilnių, Baltijos šalių juvelyrikos sostinę, pakvies tarptautinė juvelyrikos paroda „Amber Trip“. Vienintelis tokio masto renginys Baltijos valstybėse –XV tarptautinė juvelyrikos ir gintaro paroda – vyks 2018 metų kovo 14-17 dienomis. Renginio ir lankytoju saugumu rūpinasi, saugos tarnyba “Sigreta”.


 

 


 

2018-03-13

Saugos tarnybos "Sigreta" specialistams dažnai tenka girdėti nuogąstavimus, kad „žaibiškų“ vagysčių metu apsaugoti turto įrengta signalizacija nepadės. Šios nakties įvykis puikiai parodo, kad signalizacija, pajungta į saugos tarnybos pultą (CSP), ne tik veikia prevenciškai ir verčia skubėti nusikaltimą darančius asmenis, ko pasekoje padaroma daug mažesnė žala, tačiau ir maksimaliai padidina tikimybę sulaikyti nusikaltimą įvykdžiusius asmenis. Šią naktį (kovo 13 d.) 02:57 val. saugos tarnybos "Sigreta" CSP gavo signalizacijos suveikimo signalą iš Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, įsikūrusios parduotuvės. Nedelsiant išsiųstas greitojo reagavimo ekipažas prie parduotuvės atvyko 02:58 val. ir, pastebėjęs įsilaužimo požymius, nedelsiant informavo policiją. Operatyviai atvykę policijos pareigūnai, sekdami dar „karštais“ pėdsakais, sulaikė du nusikaltimą įvykdžiusius, tačiau toli pasišalinti nespėjusius ir nuo persekiojimo besislėpusius asmenis, rado pavogtą iš parduotuvės turtą. 

 


 

"Apsaugos verslo grupė - aukščiausio lygio saugumui užtikrinti "

 

Jį rasite paspaudę ČIA.

 

Publikuota 2017-10-26; "Verslo žinios"

 


"Asmeninio turto apsauga: 7 mitai ir tikrovė"

Tomas Reventas

saugos tarnyba SIGRETA, direktorius

 

Pagaliau Lietuvos policijos statistika pradėjo džiuginti: nuo 2013 m. bendras nusikalstamų veikų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja.

Jei 2013 m. jis buvo 84 970, tai 2016 m. Lietuvoje užregistruotos 55 184 nusikalstamos veikos. 100 000 gyventojų teko 1923 nusikalstamos veikos, arba 1 nusikalstama veika 52 gyventojams. Ryškiausias nusikalstamumo mažėjimas užfiksuotas Šiaulių apygardoje, mažiausias ‒ Vilniaus apygardoje.

Tačiau, nepaisant nusikalstamų veikų mažėjimo, jų ištyrimas yra tik 57,6 proc., t.y. beveik pusė visų nusikaltimų lieka neišaiškinti.

 

Šiandien norėčiau pakalbėti tik apie vieną turtinės žalos rūšį - vagystes.

Kaip jau įprasta kasmet, jos sudaro didžiausią procentą visų Lietuvoje užfiksuotų nusikalstamų veikų  - 2016 m.(BK 178 str.) 39% t. y. 21 522.

100 000 gyventojų pernai teko 750 vagysčių arba 1 vagystė 133 gyventojams.

Kylant pragyvenimo lygiui, žmonėms naudojant vis daugiau buitinės technikos, elektronikos prietaisų ir t.t., vagystės atveju padaroma vis didesnė materialinė žala.

Ar tikrai manote, kad nebūsite tas vienas iš 133?

Kokios dažniausiai daromos klaidos siekiant apsaugoti savo turtą?

 

Mitas nr. 1

„20 metų manęs niekas neapvogė, tai kam man ta signalizacija“.

Statistika rodo, kad daugdidesnė tikimybė, jog bus apvogtas nesaugomas turtas, negu saugomas. Ir tai suprantama. Kam vagims brautis kur įrengta signalizacija, rizikuoti ir skubėti, žinant, kadpo kelių minučių atvažiuos objektą sauganti saugos tarnyba, jei jie  gali „darbuotis“ ilgą laiką nesaugomame objekte. Deja, mūsų praktika, kurią net pavadinčiau „lietuvišku mentalitetu“, rodo kitką.  Dažniausiai gyventojai dėl apsaugos kreipiasi po to, kai jie arbajų kaimynai buvo apvogti.

 

Mitas nr. 2

„Jei norės, vis tiek apvogs“.

Taip, jokios saugumo priemonės negali garantuoti visiško saugumo. Tačiau žalos dydis gali skirtis iš esmės, ten, kur netrukdomi vagys „darbuojasi“ ilgą be didesnės rizikos ir gali pasisavinti daugiau turto ir kur turi galimybę tik „žaibiškai vagystei“.

 

Mitas nr. 3

„Aš jau apsisaugojau, pasistačiau šarvuotas duris“.

Šarvuotos durys stiprina buto apsaugą, bet tikrai negarantuoja tinkamo saugumo. Bet kokias duris galima atidaryti, tai tik laiko ir „specialisto“ klausimas. Be to, nepamirškite, kad yra ir kitos vietos, per kurias gali įsiveržti vagys. Tai langai, balkonai, net ir sienos. Todėl kartu su apsugine signalizacija, pajungta į saugos tarnybos stebėjimo pultą, būtų pravartu taikyti ir technines prilaikymo priemones: šarvuotas duris, žaliuzes, apsauginę plėvelę, kitką, suteikiantį vagims nemalonių siurprizų. Vienas iš pigesnių ir paprastesnių sprendimų -  įrengti apsaugines rankenėles, kurios saugo langus ir plastikines duris nuo išlaužimo.

 

Mitas nr. 4

„Viskas sutvarkyta, aš jau įsivedžiau signalizaciją“

Investicija į apsaugos sistemas yra tikslinga tik esant tinkamam reagavimui į jos suveikimus. Šiuo metu tik saugos tarnybos, turinčios ištisą parą veikiančius stebėjimo pultus ir reagavimo ekipažus, gali suteikti tokią paslaugą.

 

Mitas nr. 5

„Jei suveiks signalizacija, tai kauks sirena“

Profesionalūs vagys žino daug priemonių, kaip ją nutildyti. O jei ir kauks, tai kas turi įsipareigojimą reaguoti? Kaimynai? Bet ar jie ištisą parą budi, pagaliau, ar savo sveikatą ir gyvybę statys į pajovų?

 

Mitas nr. 6

„Aš pasijungiau pranešimų signalą apie signalizacijos suveikimą į savo mobilųjį“

Nepasiteisina, nes negalvojama apie veiksmus, gavus tokį pranešimą. Šeimininkas tuomet gali būti toli, kelionėje, atostogose, vykdyti skubų darbą ar būti atsakingame susitikime. Ką, tada viską mesti ir skubiai važiuoti namo? O gal bandyti skambinti kaimynams, tikintis, kad jie bus namie ir nepabijos pasipriešinti vagims? Retas turi tokius kaimynus. Kol atvažiuosite praeis daug laiko, per kurį vagių pėdsakai bus atšalę.

 

Mitas nr. 7

„Aš apsidraudęs, man apsaugos nereikia“

Apsauga ir draudimas turi skirtingus tikslus, dėl to jų nereikėtų tapatinti. Apsaugos tikslas – užkirsti kelią žalos padarymui. Draudimu siekiama gauti kompensaciją po vagystės. Bet draudimas negalės visko atlyginti, juo labiau atstatyti, kaip pvz. informacijos, nuotraukų, dokumentų buvusių pavogtame kompiuteryje. Ką nusikaltėliai vėliau galės panaudoti ir šantažui. Todėl siūlyčiau taikyti abi priemones, tuo labiau, kad kainos rinkoje dėl didelės konkurencijos šiuo metu yra tikrai prieinamos.

 

Patarimas toks, nerizikuokite savo turtu, nepasikliaukite vien kaimynų budrumu, nerizikuokite nei jų, nei savo sveikata, ar net gyvybe. Užsitikrinti maksimalų saugumą dabar yra itin paprasta. Tiesiog išsirinkite, Jūsų akimis, pačią patikimiausią  saugos tarnybą, įsiklausykite į jų siūlomus sprendimus, įvertinkite savo finansines galimybes ir ...gyvenkite saugiau bei ramiai.

 


 

2017 metais bedrovė laimėjo asociacijos "Apsaugos verslo grupė" organizuojamą konkursą "METŲ INOVACIJA 2017" - geriausias rinkodaros sprendimas. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Brangstančius apsaugininkus keičia technologijomis

Straispnį paruošė Sigita Migonytė ("Verslo žinios"). 

Jį rasite paspaudę ČIA.

Publikuota: 2017-09-15



 

Privalomo draudimo sumos nugąsdino saugos įmones

Straipsnį paruošė Sigita Migonytė ("Verslo žinios").

Jį rasite paspaudę ČIA.

Publikuota: 2017-06-08

 


 

Per vieną naktį – du apsaugininko „laimikiai“: vagis ir girta vairuotoja

 

Vilniečių saugumą, ramybę ir viešąją tvarką sergi ne tik policininkai, bet ir „neetatiniai“ pagalbininkai – saugos tarnybų darbuotojai. Per vieną naktį vienas saugos tarnybos darbuotojas sulaikė vagį ir pranešė policijai apie įtartinai kelyje manevruojantį automobilį, kurį vairavo, kaip paaiškėjo vėliau, girta moteris.

Apie antrą valandą nakties Meistrų gatvėje nuolatinę saugomų objektų priežiūrą ir kontrolę vykdantis saugos tarnybos „Sigreta“ kontrolės ir prevencijos skyriaus specialistas atsitiktinai pastebėjo asmenį su vežimėliu vežantį metalinius vamzdžius. Įtaręs galimą vagystę iš šalia esančių teritorijų apsaugos darbuotojas apie įvykį pranešė policijai. Įžvalgumas pasitvirtino – vyras prisipažino vogęs ir buvo sulaikytas.

Maždaug po valandos tas pats kontrolės ir prevencijos skyriaus darbuotojas ant Žaliojo tilto pastebėjo be šviesų važiuojantį ir įtartinai manevruojantį lengvąjį automobilį "Ford". Apie galimai neblaivų vairuotoją pranešta policijai, o neadekvačiai vairuojamas ir vingiuojantis per eismo juostas automobilis buvo sekamas iki Minties ir Žirmūnų gatvių sankryžos, kol policija jį susistabdė. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo neblaivi moteris. Jai nustatytos 2,33 promilės. Girtos vairuotojos viražus per sostinę nufilmavo saugos tarnybos „Sigreta“ automobilyje įrengta vaizdo fiksavimo įranga.

„Mūsų darbuotojai ne tik vykdo tiesiogines pareigas ir įsipareigojimus savo klientams, tačiau aktyviai prisideda ir prie viešosios tvarkos palaikymo bei reaguoja į bet kokius pažeidimus, kuriuos pastebi darbo ar net laisvalaikio metu, - sakė saugos tarnybos "Sigreta" vadovas Tomas Reventas.– Pilietiškumas, sąmoningumas ir neabejingumas savo miestui yra vienos svarbiausių savybių norint užtikrinti saugią visuomenę ir šios savybės saugos tarnyboje yra nuolat skatinamos“.

http://www.delfi.lt/news/daily/crime/per-viena-nakti-du-apsaugininko-laimikiai-vagis-ir-girta-vairuotoja.d?id=75639585

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/per-viena-nakti-du-apsaugininko-laimikiai-vagis-ir-girta-vairuotoja-59-847684

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/kriminalai/2017/09/01/news/per-viena-nakti-du-apsaugininko-laimikiai-vagis-ir-girta-vairuotoja-2399340/

 

 


 

 

 


 

Š.m. rugsėjo 17 d., Katedros aišktėje, bus siekiama masiškiausio šokinėjimo per šokdynę rekordo.

Renginio tikslas yra skatinti vaikus, jaunimą ir šeimas kasdien skirti laiko fiziniam aktyvumui ir tuo prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo.

UAB „Sigreta" komandai artimi šie tikslai, prie jų prisidedame rūpindamiesi renginio saugumu.

Plačiau apie renginį:

http://www.gemma.lt/Masiskiausio-sokinejimo-per-sokdyne-rekordas-kartu-su-Gemma

_________________________________________________________________________________________

Rugpjūčio mėn. 14-22 dienomis vyks Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai Pivašiūnuose. Renginio metu viešą tvarką užtikrins UAB „Sigreta".

Daugiau informacijos apie renginį: http://lin.lt/img/zolines.pdf


__________________________________________________________________________________

Š.m. gegužės mėnesio 6-8 dienomis Vilniuje vyks Nacionalinis Gailestingumo kongresas, kurį organizuoja Vilniaus Arkivyskupija. Tai didžiausias Gailestingumo jubiliejaus renginys, kuriame laukiami tikintieji iš viso pasaulio. Dauguma kongreso renginių vyks Vilniaus senamiestyje, o pagrindine susibūrimo vieta taps katedros aikštė. Džiaugiamės prisidėdami užtikrinant renginio ir dalyvių saugumą.

Detalesnė informacija apie renginį: http://www.kongresas.lt/

__________________________________________________________________________________________

Šių metų spalio 29 d. visoje Lietuvoje įvyko jau tradicija tampanti akcija „Renkuosi gyvybę“, kurios metu buvo uždegtos žvakutės kiekvienam dėl abortų negimusiam vaikui per šiuos metus. Didžiuojamės, kad Vilniaus mieste, užtikrindami renginio saugumą, prisidėjome prie sėkmingai įgyvendintos iniciatyvos.

 


Vagys nespėjo įsilaužti į dviračių parduotuvę

Į parduotuves besilaužiantiems vagims Vilniuje nebesiseka. Praėjusią savaitę policija sulaikė septynis fotoapartų parduotuvę žaibiškai apvogusius nusikaltėlius, savaitgalį įkliuvo du dviračių vagys.

Šeštadienio vakarą bandyta apvogti sostinės centre įsikūrusią, dviračiais bei jų dalimis prekiaujančią parduotuvę „Ponas dviratis“. Saugos tarnybos „Sigreta“ budėtojai 18 valandą 55 minutės gavo pranešimą, kad kažkas laužia apsaugines parduotuvės duris. Po keturių minučių atvykę saugos tarnybos ir policijos pareigūnai sulaikė du į vidų bandžiusius įsilaužti vyrus.

„Šiandieniniai vagys veikia labai greitai. Jie gerai pasiruošia nusikaltimams, todėl lengviausia juos sučiupti nusikaltimo vietoje. Šįkart operatyviai sureagavo ir policija, todėl pavyko išvengti didesnių nuostolių“, – kalbėjo saugos tarnybos „Sigreta“ fizinės saugos vadovas Sigitas Putrimas.

Saugos tarnybos atstovas pastebėjo, jog pastaruoju metu padaugėjo žaibiškų vagysčių. „Grupuotės vis dažniau planuoja žaibiškas vagystes, kurios trunka 3 – 5 minutes. Kovoti prieš tokius nusikaltėlius – ypač sunku, kadangi jie veikia koordinuotai, stebi aplinką, informuoja viduje esančius sėbrus. Reikia pastebėti, kad į tokias grupuotes vis dažniau jungiasi jauni žmonės“, – sakė S. Putrimas.

Nuo 2015 metų pradžios Vilniaus mieste užfiksuotos 1925 vagystės, iš kurių – 47 automobilių, 210 vagysčių iš automobilių, 283 vagystės iš patalpų. Per tris mėnesius policija užfiksavo 130 plėšimų.

 

www.lrytas.lt


 


 

Sutaupykite pirkdami per „Lyoness“.

Pirkdami mūsų paslaugą per „Lyoness“  susigražinsite 2% nuo pirkinio sumos, taip pat gausite pirkimo taškus, kuriuos galėsite panaudoti pirkdami kitas paslaugas ar prekes.

Plačiau https://www.lyoness.com/lt

 


 

2014 lapkričio 1 d.

Liepsnelės už negimusius visoje Lietuvoje

Laukiant Vėlinių visoje Lietuvoje užsidegė liepsnelės, skirtos kiekvienam praėjusiais metais teisės gyventi netekusiam kūdikiui. Pernai dienos šviesos neišvydo 5217 vaikų. Vilniaus ir Kauno rotušės aikštėse iš žvakučių buvo sudėtas gyvybės simbolis – medis. Akcijos „Renkuosi gyvybę“ organizatoriai ir dalyviai gyvybę kviečia saugoti nuo pat pradžios.

Tai antroji tokia akcija Lietuvoje. Tą pačią dieną ir tą pačią valandą, liepsnelės vaikams degė ir kitose Lietuvos vietovėse. Prie akcijos prisidėjo daugiau nei 20 Lietuvos miestų ir miestelių: Panevėžys, Klaipėda, Druskininkai, Šakiai, Alytus, Palanga, Šiauliai, Anykščiai, Trakai, Telšiai, Kretinga, Varėna, Biržai ir kt.


www.gyvybė.lt



Saugumo abėcėlė kiekvienam

Nors ruduo dar tik įsibėgėja, dienos pastebimai trumpėja ir daugeliui iš mūsų neilgai trukus namo teks keliauti jau gerokai sutemus. Kad dėl savo saugumo jaudintis tektų bent kiek mažiau, pravers žinoti pagrindines saugaus elgesio gatvėje taisykles arba saugumo abėcėlę.

Tai, ką privalote žinoti

Savo saugumu vertėtų pradėti rūpintis dar neišėjus iš namų, tad prieš atverdami duris pasižiūrėkite pro langą ar tiesiog durų akutę, ar aplinka yra saugi. „Jeigu pastebite įtartinus asmenis, verčiau palaukite arba paprašykite, kad kas nors jus palydėtų“, – pataria saugos tarnybos „Sigreta“ direktorius Tomas Reventas.

Pasak jo, itin svarbus yra ir laikas, kol patenkate į automobilį, mat kaip tik tada dažnai įvyksta užpuolimai.  Dažnai tokiose situacijose užpuolamos moterys. „Problema yra tai, kad jos prieina prie automobilio ir tik tada pradeda rankinėje ieškoti raktų, o pasitaiko ir atvejų, kad neradusios rankinės turinį neretai tiesiog išverčia ant variklio dangčio. Visas šis laikas labai palankus užpuolikui“, – tikina T. Reventas.

Patarimas: ar keliaujate link automobilio, ar link laiptinės durų, raktas jau turi būti paruoštas rankoje, kad papildomo laiko užpuolimui liktų kuo mažiau.

Gatvė

Gatvėje svarbiausia kiek įmanoma labiau kontroliuoti aplinką. Nebūtina įsivaizduoti baisiausio filmo scenarijaus, jei išgirstate, kad už nugaros kažkas atbėga, gali būti, kad žmogus tiesiog bėga, tačiau elementarus atsargumas čia tikrai pravers. Mat gali būti, kad bėgantysis ruošiasi jus užpulti, čiupti jūsų rankinę ar mobilųjį.

Patarimas: jei išgirstate už nugaros kažką atbėgant, visada pasitraukite į šalį ir atsisukite. Eiti susigūžus ir laukti, ar gausite smūgį iš nugaros, tokioje situacijoje – pats blogiausias sprendimas. „Akių kontaktas čia irgi svarbus, jei užpuolikas ir ketino kažką čiupti, kažin ar ryšis tai padaryti, mat pažvelgę jau žinote, kaip jis atrodo“, – pasakoja saugos tarnybos direktorius.

Mergina ir nepažįstamieji automobilyje

Ko gero, ne vienai merginai teko susidurti su tokia situacija: eini gatve, o ten privažiuoja automobilis, iš kurio nepažįstami vyrai pradeda kalbinti ar netgi kviesti važiuoti drauge. Kaip elgtis? Bėgti? O gal griežtai atsakyti?

Patarimas: jokiu būdu negąsdinkite ir neįžeidinėkite nepažįstamųjų, mat toks bendravimas gali sukelti priešingą efektą. Galbūt vaikinai automobilyje nenorėjo nieko blogo, tačiau toks elgesys gali sukelti jų agresiją. Rekomenduoju nieko neatsakyti ir kuo greičiau pasišalinti, užeiti ten, kur yra daugiau žmonių: į parduotuvę ar kavinę, ar įlipti į taksi.

Tamsus paros metas

Vakaras itin pavojingas laikas, ypač jei tenka paėjėti vienam. „Būna situacijų, eini gatve ir matai, kad kažkas priešais ateina, gali būti ir keli žmonės. Niekada nežinote, koks jų tikslas“, – aiškina T.Reventas.

Patarimas: visada geriau iš anksto pereiti į kitą gatvės pusę. Nereikia rizikuoti, kad atstumas tarp jūsų ir nepažįstamųjų taptų mažesnis nei per rankos kontaktą.

Kažko paklausti priėjęs nepažįstamasis taip pats gali turėti visai kitą tikslą. Vienas nori tiesiog jus sustabdyti, kad jo bendrai galėtų tuo metu jus užpulti. „Tokių atvejų pasitaiko ir viešose vietose, kur daug žmonių: prie prekybos centrų, visuomeninio transporto stotelėse“, – tikina saugos tarnybos direktorius.

Patarimas: jei jūs tokioje situacijoje esate vieni, ir dar tamsoje, nesustokite, neatsakinėti į jokius klausimus, ir eikite kuo toliau nuo tos vietos.

Vaikai

Visame pasaulyje yra keturios taisyklės kaip elgtis gatvėje, kurias vaikai privalo žinoti net ir naktį pabudę iš miego: nekalbėti su nepažįstamais žmonėmis, su nepažįstamais žmonėmis nesėsti į automobilį, einant į mokyklą ar grįžtant iš jos neužsiimti jokia pašaline veikla, niekur neužsukti ir grįžti namo šviesiu paros metu. Tad pasirūpinkite, kad ir jūsų mažieji šių taisyklių laikytųsi.

Pagrobimas

Pagrobimai mūsų šalyje yra reti, tačiau pasaulinė statistika rodo, kad 90% visų pagrobimų įvyksta einant į namus arba į darbą. Be to, dažniausiai tai nutinka išeinant iš pastato arba sėdant į automobilį. Tad čia itin svarbūs jau minėti patarimai: išeidami iš pastato įsitikinkite, ar aplinka saugi, ir kuo greičiau įsėskite į automobilį bei užsirakinkite.

Patarimas: jei jau susidūrėte su tokia situacija, iš paskutiniųjų stenkitės ištrūkti, kol neatsidūrėte automobilyje. Stenkitės sukelti kuo daugiau triukšmo, kad atkreiptumėte pašalinių dėmesį, ko pagrobėjai tikrai nereikia. Priešinkitės visais įmanomais būdais, netikėkite, jei pagrobėjai gąsdina nužudyti, mat jei būtų norėję tai padaryti, jau būtumėte nebegyvas. „Tokios psichologinės priemonės skirtos įbauginti, kad žmogus ramiai įsėstų į automobilį, o tuomet jau situacija keičiasi ne jo naudai“, – sako saugos tarnybos vadovas.

Jei gatvėje dar galite kažkiek kontroliuoti situaciją, tai įsėdus į automobilį nuo jūsų jau niekas nebepriklauso. Tuomet patariama nerodyti jokios agresijos, negąsdinti pagrobėjų, nemokyti jų ir neaiškinti, kad jie elgiasi negražiai. Akių kontaktas taip pat nepatariamas, mat jis gali būti suprastas kaip iššūkis. Savo pačių gerovei vykdykite pagrobėjų reikalavimus ir pasistenkite kiek galima susidraugauti.

Tokioje situacijoje svarbiausia stengtis nepalūžti psichologiškai: darykite fizinius pratimus, prisiminkite ką nors gražaus, medituokite ar melskitės. Su pagrobėjais patys geriau nesiderėkite, geriau, kad jūsų artimieji patikėtų šį darbą tokioms situacijoms paruoštiems pareigūnams.

http://www.pinigukarta.lt


Kaip gyventi saugiau: priemonės

Nors per praėjusius metus vagysčių mūsų šalyje užfiksuota kiek mažiau nei 2012 metais, skaičiai išlieka įspūdingi. Kasdien Lietuvoje pranešama kone apie 86 vagystes, o tai daugiau nei 31 tūkstantis per metus. Tokia statistika atrodo tik skaičiai, kol vieną dieną grįžę namo suprantate, kad ilgapirščiai pasidarbavo ir čia.

Tad šį kartą domimės, kokių minimalių apsaugos priemonių reikėtų imtis, kad namuose jaustumėtės saugūs, o kaskart grįžę viską rastumėte ten, kur palikote.

Durys

Įsirengę šarvo duris jaučiatės nepaprastai saugūs? Be reikalo. Pasirodo, nėra tokių durų, kurios vagis sulaikytų ilgiau nei 10 minučių, o tiksliau tokios spynos.  „Silpnoji durų vieta paprastai yra spyna. Vagys nusiperka šarvo duris, jas išsiardo ir išsinagrinėja spynos mechanizmą. Tad patarčiau nors vieną spyną parsivežti iš užsienio, tuomet ji bus mažiau žinoma Lietuvos rinkoje ir sunkiau įveikiama“, – pataria saugos tarnybos „Sigreta“ direktorius Tomas Reventas.

Dar geriau, įsirenkite dvejas duris ir prie pirmųjų prijunkite signalizaciją su pajungimu į saugos tarnybos pultą. Tuomet net jei pirmųjų durų spyną pavyks įveikti dar liks užrakintos antrosios durys, o į įvykio vietą jau skubės saugos tarnyba.

Langai

Apsaugoję duris nepamirškite, kad dar yra langai, pro kuriuos kai kuriais atvejais vagims į būstą patekti netgi lengviau. „Langų saugumas svarbus ne tik pirmame, bet ir antrame, ir net trečiame aukšte. Vienas iš būdų juos apsaugoti – apsauginės žaliuzės, kurias taip pat svarbu prijungti prie signalizacijos, kitaip gana paprastomis priemonėmis vagys jas tiesiog išlauš ir niekas apie tai nesužinos“, – pasakoja T. Reventas.

Dar viena apsaugos priemonė langams – apsauginė plėvelė sauganti juos nuo dužimo, o štai apsauginės rankenėlės ne tik neleidžia išlaužti lango ar plastikinių durų, bet ir yra puiki apsauga, kad netyčia atsidarę langą pro jį neiškristų vaikai.

Signalizacija

Galiausiai vertėtų pagalvoti apie signalizacijos įsirengimą. Jei nenorite per daug sukti galvos studijuodami skirtingų judesio daviklių parametrus, šį darbą patikėkite tuo užsiimančioms firmoms. Beje, signalizaciją namuose įsirengti gali ir naminių gyvūnėlių šeimininkai (priklauso nuo rūšies), mat yra specialiai gyvūnams skirti davikliai, kurie nereaguoja į po namus šmirinėjantį augintinį.

„Signalizacija namuose nieko verta, jei ji nesujungta su saugos tarnybos pultu. Dažnai žmonės tikisi, kad vagis atbaidys sirena, tačiau yra daugybė būdų ją nutildyti. Kita vertus, net jei sirena ir kauks, kas į tai reaguos? Juk nemanote, kad kaimynai kelsis naktį ir rizikuodami savo sveikata ar net gyvybe eis žiūrėti į kiemą, kas čia darosi?“, – klausia saugos tarnybos vadovas.

Tad svarbiausia, ką turite padaryti, tai užtikrinti, kad vagys nepasiektų daiktų, kuriuos gali pavogti per 2-3 minutes ir saugos tarnybos ekipažui užtektų laiko atvažiuoti. Vargu, ar vagis gaiš daugiau nei 3 minutes, kai suveikus signalizacijai supras, kad saugos tarnyba gali būti objekte bet kurią akimirką.

Pavojaus mygtukas

Pavojaus mygtuką rekomenduojama turėti žmonėms, kurie gyvena rajonuose, privačiose valdose, sodybose ar kitoje atokioje vietoje, mat čia greitai atvykti ir suteikti pagalbą gali būti sudėtinga. Tad svarbu informuoti apie pavojų, o ne laukti, kol galbūt po 3 dienų jus kažkas suras kur nors surištą. „Žmonės dažnai klausia, ar reikia turėti šaunamąjį ginklą. Manau, kad įprastomis aplinkybėmis ne, nes kartais jis gali būti užpuoliko panaudotas ir prieš jus pačius, tačiau jei žmogus gyvena vienkiemyje arba sodyboje, tuomet patarčiau, kad turėti verta“, – sako T. Reventas.

Seifas

Dar viena papildoma saugumo priemonė namuose laikomiems brangiems daiktams – seifas. Tačiau žmonės dažnai pamiršta, kad seifą galima tiesiog išsinešti, tad jis turi būti pritvirtintas prie grindų arba sienos taip, kad jo išlaužti būtų neįmanoma. „Seifų spynos paprastai yra labai stiprios, tad jas atrakinti taip, kaip durų, labai sunku“, – aiškina saugos tarnybos vadovas.

Kaina

Nėra tokios apsaugos, kuri užtikrintų jūsų namų saugumą 100 procentų, mat visada egzistuoja žaibiškos vagystės tikimybė, tačiau įsistatę duris su keliomis spynomis (kaina apie 900 litų), pasirūpinę langų saugumu (vienos apsauginės rankenėlės langui kaina apie 30 litų) ir įsivedę signalizaciją sujungtą su visą parą budinčiu saugos tarnybos pultu (įrengimo kaina butui apie 900 -1,5 tūkstančio litų + mėnesinis saugos tarnybos mokestis apie 30-60 litų) galėsite gyventi ne tik ramiau, bet ir kur kas saugiau.

http://www.pinigukarta.lt


Kaip gyventi saugiau: elgesys

Įsivaizduokite situaciją: grįžę namo rakinate duris ir jaučiate, kad kažkas stovi jums už nugaros. Ką darysite? Bėgsite? Šauksite? O gal tikėsitės, kad spėsite atsirakinti namų duris ir įsprukti vidun? Jei taip, saugos tarnybų specialistai tikina, jog tai blogiausia, ką tokiu atveju galite padaryti. Mat įsileidę vagį vidun, pagalbos vargu ar besulauksite, o šis šeimininkaus jūsų namuose lyg savuosiuose.

Kad taip neatsitiktų saugaus elgesio pagrindus turime žinote kiekvienas, papasakoti apie tai draugams ir išmokyti, kaip tokiose situacijoje elgtis, vaikus. Tad šiandien „Pinigų karta“ apie kiekvieno mūsų saugumą namuose, kurie ne visada tampa mūsų tvirtove.

Namų raktai. Juos visuomet laikykite ne rankinėje, šalia visų dokumentų, iš kurių galima nustatyti jūsų gyvenamąją vietą, o kišenėje. Be to, nepalikite raktų pašto dėžutėje, po kilimėliu ir kitose „slaptose“ vietose. Nors galbūt atrodo, kad tokioje akivaizdžioje vietoje jų niekas neieškos, tai toli gražu nėra tiesa. Be to, visuomet užrakinkite namų duris net ir tada, kai esate viduje. „Yra vagių, kurie tiesiog eina per daugiabučių laiptines ir tikrina visas duris. Jei pamato, kad kažkurios jų atsidaro, staigiai iš koridoriaus stveria rankinę ar kitą vertingą daiktą ir dingsta“, – pasakoja saugos tarnybos „Sigreta“ direktorius Tomas Reventas. Beje, jei raktus nuo namų pametėte, nedelsdami pakeiskite spyną, net tada, kai manote, kad vagys negalės nustatyti jūsų adreso. Pakeiskite durų spynas ar bent jau jų širdeles atsikraustę į naują būstą, juk nežinote, kas dar gali turėti raktus nuo jūsų naujų namų.

Laiptinė. Dažnai netikėti ir ne itin malonūs incidentai įvyksta grįžtant namo ar iš jų išeinant. Tad jei grįžę rakinate duris ir pajuntate, kad kažkas yra už nugaros, jokiu būdu nemėginkite įbėgti į butą. Mat vagis neabejotinai eis iš paskos, užrakins duris, o tuomet jau darys, ką nori. „Tokiu atveju geriausia apie situaciją pranešti: pulkite prie kaimynų durų ir spauskite skambučius, kad vagis suprastų, jog bet kada kažkas gali išeiti į koridorių. Abejoju, kad jis tada eis į jūsų namus, net jei raktus paliksite spynoje“, – aiškina T. Reventas. Beje, svarbu pasirūpinti, kad laiptinė tamsiuoju paros metu būtų apšviesta, o jos durys rakinamos. Jei tai paprasta kodinė spyna, jos kodą reiktų keisti nors kas pusė metų, antraip iš jos jokios naudos.

Durys. Namų duryse įmontuokite patikimą spyną, kokybišką vaizdo apžvalgos akutę ir tvirtą bei patikimai prisuktą vidinę grandinėlę. Kitaip stipriau truktelėjus ar spyrus koja tokia apsauga bus nesunkiai įveikta. Be to, neatidarykite durų bet kam. Net jei atvykėlis prisistato kaip kabelinės televizijos ar elektros kompanijos specialistas, neįsitikinę saugumu, neskubėkite jų praverti. „Būna, kad žmonės atidaro duris, o tuomet panaudojus fizinį smurtą yra surišami, o vagys turi daug laiko gerai apieškoti namus. Tad jei į duris skambina nepažįstamasis ir prisistato esantis iš kabelinės televizijos, pasakykite jam, kad palauktų, o patys paskambinkite į kompaniją ir pasidomėkite, ar ji jūsų adresu tikrai siuntė tokį žmogų“, – pataria saugos tarnybos direktorius. Nepakenks tokio lankytojo paprašyti ir pateikti darbo pažymėjimą, tik jei jau praversite duris, prieš tai užkabinkite jų grandinėlę.

Nepažįstamieji namuose. Net jeigu tikrai atvyko kabelinės televizijos specialistas ar santechnikas, nepamirškite savo saugumo. Jei tie specialistai du vyrai, o namuose tuo metu tik vaikas ar moteris, paprašykite, kad jie atvyktų, kai namuose bus vyras arba pasikvieskite draugę, kad pabūtų kartu. „Kai namo kažką jau įsileidžiate, per vėlu galvoti. Žmonės praranda budrumą ir net nepagalvoja apie savo saugumą ir tokias situacijas“, – sako saugos specialistas. Jei moteris gyvena viena, jaustis saugiau gali padėti šuo. Ko gero, ne dažnas norės susidurti su piktu augintiniu.

Miegamasis. Pasirūpinkite, kad patalpoje, kurioje miegate, turėtumėte telefoną, kuriuo prireikus galėtumėte išsikviesti pagalbą. Be to, būtų gerai, jei miegamojo durys patikimai užsidarytų, to prireiks, jei į namus vagis ar užpuolikas visgi pateks.  Kambaryje būtų gerai turėti nešiojamą pavojaus signalo pultelį ar specialų dujinį balionėlį, kuriuo galite naudotis patalpoje. Bet kokiu atveju, neskubėkite susitikti su įsibrovėliu. Jei įmanoma, praneškite policijai.

Daiktai. Nelaikykite namuose stambių pinigų sumų, itin vertingų ar kolekcinę vertę turinčių daiktų. „Labai svarbu be reikalo nesireklamuoti: būna, kad vaikai pasigiria, kad tėvai kažką nusipirko, ar ir patys tėvai prasitaria, tad geriau, kad apie jūsų pirkinius sužinotų kuo mažiau žmonių, taip patys neprisišauksite bėdos“, – aiškina T. Reventas. Anot jo, dažniausiai vagiami daiktai: pinigai, tokia technika, kaip televizoriai, fotoaparatai ar kompiuteriai, ir juvelyrika, mat juos lengva parduoti. Svarbu brangių daiktų nepalikti ir prie lango. „Jei prie daikto gali lengvai prieiti per trumpą laiką, tavęs neapsaugos net geriausia signalizacija ar saugos tarnyba“, – sako saugos specialistas.

Kelionės. Apie ilgesnes keliones praneškite tik itin patikimiems artimiesiems ar kaimynams. Telefono autoatsakiklyje verčiau įrašykite ne „Manęs šiuo metu nėra namie“, o „Dabar esu užimtas“. Paprašykite, kad kas nors nuolat išimtų korespondenciją iš jūsų pašto dėžutės, nes iš jos kyšantys reklaminiai spaudiniai rėkte rėkia, kad šeimininko jau kurį laiką nėra namuose. Niekada neišjunkite savo telefono.